Ortodontinis gydymas

Pirmą kartą, jei nepastebima anksčiau, akivaizdžių dantų vystymosi sutrikimų, apsilankyti pas ortodontą rekomenduojama 7 metų amžiaus vaikams. Tokio apsilankymo metu įvertinamas gydymo poreikis, nors pats ortodontinis gydymas dažniausiai pradedamas kur kas vėliau. Tokio amžiaus vaikams dalis nuolatinių dantų jau yra išdygę, o dalis pieninių dantų dar yra neiškritę ir gydytojas ortodontas jau gali pastebėti galimą dantų susigrūdimą, dantų dygimo sekos neatitikimus, per didelius tarpus tarp dantų, žandikaulio augimo sutrikimus, trūkstamas dantų užuomazgas.

Ortodontinių problemų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas padeda išvengti rimtesnių problemų atsiradimo. Toks gydymas dažniausiai yra lengvesnis ir trumpesnis. Įvertinus paciento problemas, parenkamas gydymo būdas, suplanuojama gydymo pradžia, pradedamas paruošiamasis gydymas (jeigu jo reikia). Gydymą reiktų pradėti 10–16 metų vaikams, kadangi paaugliai dar auga ir šiuo laikotarpiu pasiekiama geriausių rezultatų. Žinoma, tikslus gydymo pradžios laikas parenkamas pagal ortodontinę problemą individualiai.

Pirmieji požymiai, kurie rodo, kad jau reiktų kreiptis į specialistus:

✣ piršto čiulpimas;

✣ kvėpavimas per burną;

✣ kreivi, ne vietoje išdygę dantys;

✣ dantų susigrūdimas;

✣ per vėlai ar per anksti iškritę pieniniai dantys;

✣ asimetriškas veidas;

✣ problemos kramtant maistą;

✣ dantys dažnai sukanda žandą ar kanda į gomurį;

✣ sukandus dantis yra matomas tarpas tarp žandikaulių;

✣ apatinio žandikaulio krypimas į šoną išsižiojant.

Tėvai dažnai galvoja, kad pieniniai dantys vis tiek iškris ir į juos nereikia kreipti dėmesio, tačiau tai netiesa. Pieninių dantų savalaikis išdygimas leidžia laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Svarbu atkreipti dėmesį, ar dešinėje ir kairėje pusėje dantys išdygsta vienu metu. Jeigu laiko skirtumas tarp šių dantų išdygimo yra didesnis nei 6 mėn., reikia būtinai pasikonsultuoti su gydytoju  ortodontu.

Ne. Suaugusiųjų žandikauliai nebeauga, kaulas aplink dantis gali būti patirpęs, daugiau dantų pažeista karieso, todėl ortodontinis gydymas tampa dalimi kompleksinio gydymo. Taigi, suaugę žmonės gali gydytis ortodontiškai, tik gali skirtis gydymo priemonės bei trukmė.

Gydymo trukmė priklauso individualiai nuo kiekvieno klinikinio atvejo ir pasirinkto gydymo metodo, tačiau vidutiniškai gydymas užtrunka apie 1,5–2 metus. Tiksliai nustatyti gydymo trukmę sudėtinga, be to, nepareigingas paciento lankymasis pas gydytoją ortodontą ir nurodymų nepaisymas prailgina gydymo trukmę.

Galima, bet yra geriau pradėti ortodontinį gydymą prieš tai tinkamai sugydžius dantis. Svarbiausia, kad sudarant gydymo planą dalyvautų gydytojas  ortodontas, kadangi kartais tam tikrus dantis tenka šalinti ir jų gydyti neverta. Dantų balinimą ar estetinį plombavimą geriau atidėti po ortodontinio gydymo.

Dantų breketų uždėjimo procedūra yra visiškai neskausminga. Tačiau pirmas 3–7 dienas po uždėjimo maudžia dantis, breketai gali braižyti burnos gleivinę. Siekiant išvengti diskomforto skiriami nuskausminantys vaistai, paprastai nesteroidiniai priešuždegiminiai medikamentai. Be to, braižantį dantų breketą ar vielytę galima uždengti specialiu ortodontiniu vašku. Pakartotinio apsilankymo metu, aktyvavus breketų sistemą, vėl gali paskaudėti (apie 2–3 dienas).

Dantų breketai ištiesina vaiko dantis, be to, jais galima ištaisyti vaiko sąkandžio problemas. Tačiau esant sudėtingoms sąkandžio anomalijoms, gali reikti taikyti ir kitus ortodontinius aparatus ar net chirurginę operaciją.

Nuėmus dantų breketus yra gaminamos užlaikančios plokštelės ar kiti ortodontiniai aparatai, kuriuos reikia užsidėti nakčiai (tam tikrą laikotarpį). Apatiniame žandikaulyje dažnai iš liežuvio pusės klijuojamas nenuimamas lankelis (jo nesimato), o viršutinio žandikaulio dantims užlaikyti dažniausiai gaminama plokštelė. Labai svarbu tinkamai (pagal gydytojo rekomendacijas) nešioti užlaikančius aparatus, priešingu atveju dantys gali grįžti į savo buvusias padėtis ir gali reikti pakartoti ortodontinį gydymą.